- gaugaras
- gaũgaras sm. (3b) K.Būg, Š kalno viršūnė, kalnagūbris, kauburys: Apie dešimt raitelių persirito per kalvotą gaugarą rš. Šventas ąžuolynas buvo ant gaũgaro Vilkijos J. Pjaudami priėjo kalvos gaugarą Pč. Jau sniegas nuo gaugarų̃ nutirpo Svn. Kad gurbas būt šiltas, tai mėšlas nestovėtų gaugaraĩs (kupstais) sušalęs Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
